Dictionary of the Lithuanian Language.
apseilėti — tr. K, Š; LL313 seilėmis sušlapinti, apvarvinti: Valgį apseilėtą jis nevalgo J. Nebučiuok manę, apseilėsi! Slm. Ir apseilėjo barzdą savo Ch1Sam21,13. ^ Aš kito apseilėtą nevalgysiu KrvP. Ar aš kito apseilėtą valgysu (gersu) B. | refl. N, K, Š:… … Dictionary of the Lithuanian Language
atsiseilėti — apsiseilėti: Visas atsiseilėjęs, atsisnarglėjęs, sarmata žiūrėt Švnč. seilėti; apseilėti; atsiseilėti; įseilėti; išseilėti; nuseilėti; paseilėti; priseilėti; suseilėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išseilėti — tr. Š seilėmis sušlapinti. | refl. Š. seilėti; apseilėti; atsiseilėti; įseilėti; išseilėti; nuseilėti; paseilėti; priseilėti; suseilėti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuseilinti — žr. nuseilėti: Nuseilinta, pirštus svilinanti cigaretė rš. seilinti; apseilinti; įseilinti; nuseilinti; paseilinti; priseilinti; suseilinti; užseilinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuseiliuoti — žr. nuseilėti: Nuseiliãvo tavo zabovikę DūnŽ. seiliuoti; apsiseiliuoti; nuseiliuoti; susiseiliuoti … Dictionary of the Lithuanian Language
nužįsloti — tr. Š nučiulpti, nuseilėti. žįsloti; apžįsloti; nužįsloti; prižįsloti … Dictionary of the Lithuanian Language
paseilėti — tr. seilėmis pašlapinti: Kad būtų lygus siūlas, paseilėt Pb. Paseilėk sluoksną, bus gražesnis sąmatas Ds. Siūlą reikia gerai paseilėti Up. | refl. tr. DŽ1: Trynė šeivas, pirštus pasiseilėdama rš. seilėti; apseilėti; atsiseilėti; įs … Dictionary of the Lithuanian Language
priseilėti — tr. K; N, LL99 prileisti seilių, prišlapinti seilėmis: O tu kaip veršis priseilėjai man visą pirkią, svaini! B.Sruog. | refl. K. seilėti; apseilėti; atsiseilėti; įseilėti; išseilėti; nuseilėti; pas … Dictionary of the Lithuanian Language
seilėti — seilėti, ėja [seĩli, seili LD343(Klt)], ėjo, seilėti, ėja, ėjo Kv, Sml, Kp, J.Jabl, DŽ; SD341, Q493, R, MŽ217, Sut, K, LL228 1. intr. nesulaikyti gausiai išsiskiriančių seilių: Karvė seilėja, negali ėst Ndz. Ta telyčia seilėja, voliojasi Pc.… … Dictionary of the Lithuanian Language
suseilėti — tr. 1. K suvilgyti seilėmis: Kai valgis gerai sukramtytas, suseilėtas ir į gumulį sugumuliuotas, liežuvis stumia jį į galą gerklės rš. | refl. DŽ1: Susiseilėjęs KI505. 2. menk. plonai suverpti: Suseilėjo linus kai katės plauką Švnč. seilėti; … Dictionary of the Lithuanian Language
